Ar žinojai, kad…?

Ar žinojai, kad skydliaukė yra drugelio formos liauka?

Kuo svarbi skydliaukė?

Skydliaukė – drugelio formos liauka – yra priekinėje kaklo dalyje priešais trachėją. Šis organas gamina svarbius hormonus: tiroksiną (T4), trijodtironiną ir kalcitoniną, kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą. Ji tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, jos vystymąsi, todėl dažnai ji vadinama intelekto liauka. Reguliuoja žmogaus organizmo vystymąsi, augimą, psichikos raidą, atmintį, dalyvauja visuose organizmo prisitaikymo procesuose, reaguoja į stresus.

Kalcitoninas skatina kalcio kaupimąsi kauluose. Skydliaukė pagamina 20 proc. trijodtironino (T3). Kita likusi šio hormono dalis pagaminama konversijos būdu iš T4 kituose audiniuose (daugiausia kepenyse ir inkstuose). Tiroksinas reguliuoja medžiagų apykaitą, kuo jo daugiau cirkuliuoja kraujyje, tuo medžiagų apykaita greitesnė. Jei šio hormono išskiriama per mažai, vystosi hipotirozė, kai per daug – hipertirozė. Šia liga moterys serga gerokai dažniau nei vyrai. Skydliaukė atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, nervų sistemos funkcijas, cholesterolio kiekį kraujyje, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinės sistemos veiklą ir kt. Neatsitiktinai ji dar vadinama grožio, gero miego liauka, nes išsiderinus skydliaukės veiklai sutrinka miegas, vysta oda, pakrinka nervai. Skydliaukės ligos – vienos iš labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Skydliaukės problemos – simptomai ir gydymas.

Neretai žmonės negali pasakyti dėl ko yra nuolatos pavargę, jiems auga svoris, didėja nerimas ir suplonėja plaukai. Dažnai, atlikę tyrimus jie nustemba pamatę rezultatus – tai skydliaukės problemos. Skydliaukė yra pagrindinis organas sugebantis iš aplinkos paimti jodą ir panaudoti jį hormonų sintezei.

Skydliaukės problemos – kokios jos?

Sutrikimai gali sukelti per mažą arba per didelį šių hormonų gaminimą. Skydliaukę taip pat tiesiogiai veikia skydliaukę stimuliuojantis ir reguliuojantis hormonas TSH. Skydliaukės ligos dažnai vystosi iš lėto, todėl TSH hormono koncentracijos pokyčiai labai anksti gali parodyti galimus skydliaukė sveiklos sutrikimus. Skydliaukės ligos nenustatytos gali tūnoti žmogaus organizme gana ilgą laiką.

Skydliaukės funkciją gali sutrikdyti:

  •  stresas;
  •  lėtinė infekcija;
  •  aplinkos užerštumas cheminiais junginiais;
  •  neracionali mityba;
  •  antisanitarinės gyvenimo sąlygos;
  •  jonizuojančioji spinduliuotė;
  •  jodo apykaitos sutrikimai;
  •  įvairios fiziologinės būklės;
  •  genetiniai veiksniai.

Kokie yra pagrindiniai skydliaukės ligų požymiai?

Susirgus hipotiroze, t.y. susilpnėjus skydliaukės funkcijai:

  • sausėja ir šiurkštėja oda;
  • tampa sausi plaukai;
  • lūžinėja nagai;
  • patinsta veidas;
  • vargina bendras silpnumas;
  • nuovargis;
  • sumažėja arterinis kraujo spaudimas;
  • pulsas pasidaro retas;
  • gali kamuoti vidurių užkietėjimas;
  • didėja kūno masė;
  • užkimsta balsas;
  • atsiranda šalčio netoleravimas;
  • moterims atsiranda mėnesinių ciklo sutrikimų.

Susirgus hipertiroze, t.y. suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, simptomai būna visiškai priešingi:

  • išoriškai matoma padidėjusi skydliaukė (gužys);
  • sumažėja kūno masė;
  • pakyla kraujo spaudimas;
  • padažnėja pulsas;
  • gausiai prakaituojama;
  • dažnai tuštinamasi;
  • padidėja dirglumas;
  • netoleruojamas karštis.

Kaip diagnozuojami skydliaukės sutrikimai?

Įtariant skydliaukės sutrikimus yra būtina kreiptis pas gydytoją. Diagnostikos metodai gali būti nuo skydliaukės kraujo tyrimų iki tyrimų ultragarsu. Gydymo metodai priklausomai nuo būklės gali būti įvairūs nuo tiroksino tablečių iki chirurginio skydliaukės dalies šalinimo. 

Ar žinojai, kad gonorėja ir chlamydia gali neturėti jokių simptomų?
Lytiškai plintančiomis ligomis gali užsikrėsti kiekvienas lytiškai aktyvų gyvenimą gyvenantis žmogus. Dažnas partnerių keitimas, santykiavimas be apsaugos priemonių – tai dažna šių ligų priežastis. Žinoma, net ir ilgalaikiai santykiai negali 100% garantuoti, kad užsikrėsti tokia liga galimybės nėra, kadangi Jūsų partnerio ligos požymiai gali pasirodyti tik praėjus ilgesniam laikotarpiui. 
Kitaip nei kitos infekcijos, lytiškai plintančios ligos reikalauja ypatingo dėmesio ir priežiūros jas gydant. Netinkamas arba visiškas negydymas gali sukelti ilgalaikius ar net nebepagydomus padarinius, pavyzdžiui, paskatinti nevaisingumą.
 
Lytiškai plintančios ligos: 
  • chlamidiozė
  • hepatitas B
  • lytinių organų pūslelinė (herpes genitalis)
  • sifilis
  • ŽIV ir Aids
  • bakterinė vaginozė (gardnereliozė)
  • trichomonozė
  • venerinė limfogronuloma
  • niežai
  • mikoplazmozė
  • gonorėja
  • utėlės
  • ureaplazmozė
  • kondiloma
  • hepatitas A
  • atopobium vaginae
  • nespecifinės infekcijos  
 
Liga, apie kurią nesinori kalbėti garsiai.
Šiandiena yra žinoma apie 25 lytiškai plintančias ligas, kuriomis pasaulyje kasmet užsikrečia mažiausiai 250 milijonų žmonių. Lytiškai plintančios ligos priklauso tų ligų grupei apie kurias mieliau nutylime arba kalbamės pašnibždomis. Jos ypatingos tuo, kad visai negydomos ar netinkamai gydomos gali sukelti ilgalaikius sveikatos pakitimus ar net nevaisingumą. Lytiškai plintančiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama nesaugių oralinių, vaginalinių ir analinių lytinių santykių metu. Žmonės klaidingai mano, kad oraliniai lytiniai santykiai leidžia išvengti lytiškai plintančių ligų. Nieko panašaus. Oraliniai lytiniai santykiai yra viena dažniausių lytiškai plintančios infekcijos plitimo priežasčių. Užsikrėtusi motina ligą gali perduoti kūdikiui. Dauguma lytiškai plintančių ligų (sifilis, gonorėja, chlamadiozė, mikoplazminė infekcijos) dažniausiai yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos, tokios kaip ŽIV, herpes infekcija ar žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra lėtinės ir neišgydomos ligos. Užsikrėtus lytiškai plintančia infekcija simptomai ne visada atsiranda iš karto. Kartais ligos simptomai gali pasireikšti po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko. Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių ligų yra susilaikymas nuo lytinių santykių arba abipusiai monogamiški santykiai su žmogumi, kuris nėra infekuotas. Kita patikima apsaugos priemonė – prezervatyvai. Jie ne tik maksimaliai sumažina riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, tačiau taip pat patikimai leidžia išvengti neplanuoto nėštumo.
 
Galimi lytiškai plintančių ligų simptomai: 
Pasireiškiantys būtent vyrams:
– atsiradusios išskyros iš varpos;
– skausmingas „deginantis“ šlapinimasis;
– varpos galvos paviršiaus uždegimas;
– sėklidžių skausmas, sėklidės/sėklidės prielipo uždegimas.
Moterims būdingi požymiai:
– pasirodžiusios neįprastos išskyros  iš makšties (pakitusi spalva, kvapas, tirštumas, varškės pobūdžio išskyros);
– mažojo dubens uždegimo požymiai;
– sutrikusios mėnesinės.
Abiejų lyčių atstovams būdingi simptomai:
– prie makšties, varpos ar tiesiosios žarnos atsiradusios pūslelės arba žaizdelės, kurios būna skausmingos arba neskausmingos;
– nuolatinis noras šlapintis;
– konjuktyvitas;
– išeinamosios angos skausmas;
– skausmas lytinių santykių metu. 
 
Tačiau yra tikimybė, kad susirgus nejaučiami jokie simptomai. 
Daugiau informacijos apie kiekvieną lytiniu keliu plintančią ligą:
 
Chlamidiozė
Tai dažniausia vyrų ir moterų lytiškai plintanti infekcinė liga Europos šalyse, kurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis. Ši infekcija perduodama lytiškai santykiaujant oraliniu, vaginaliniu arba analiniu būdu. Ligos eiga dažnai būna besimptomė, todėl liga yra gana klastinga. Taip pat susirgimui būdingas inkubacinis periodas-požymiai pasireiškia po 1 ar 3 savaičių po kontakto.
Ligos simptomai, pasitaikantys moterims:
•Pagausėjusios, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties;
•Kraujavimas tarp menstruacijų arba po lytinių santykių;
•Skausmingas lytinis aktas;
•Skausmas pilvo apačioje ir šlapinimosi metu;
•Akių paradimas ir niežulys;
•Kartais galimi sąnarių skausmai.
Ligos simptomai, pasitaikantys vyrams:
•Skausmas šlapinantis;
•Atsiradusios baltos išskyros;
•Dažnesnis šlapinimasis nakties metu;
•Sėklidžių, tarpvietės, šlaplės skausmai;
•Akių paradimas ir niežulys;
•Kartais galimi sąnarių skausmai.
Požymiai pasireiškiantys abiejų lyčių atstovams:
•Išeinamosios angos uždegimo požymiai (jei užsikrečiama analiniu būdu);
•Konjuktyvitas.
 
Sifilis
 
Tai infekcija, dažniausiai plintanti lytiniu būdu. Ją sukelia bakterija Treponema pallidum s. pallidum (T.pallidum). Sifilis skirstomas į įgytąjį ir įgimtą. Įgytas skirstomas į ankstyvųjį ir vėlyvąjį. Ankstyvasis sifilis gali būti pirminis, antrinis ir ankstyvas slaptasis. Vėlyvasis cifilis gali būti: vėlyvas slaptasis, tretinis.
Klinikiniai požymiai:
Pirminis sifilis: inkubacinis laikotarpis trunka 10 – 90 dienų iki kol atsiranda opa. Kietoji opa susidaro sukelėjo patekimo vietoje, ji neskausminga, lygiakraštė. Gali formuotis ir daugintis kitose kūno vietose, pavyzdžiui, tokiose kaip: burna, liežuvis, pažastys.
Antrinis sifilis prasideda praėjus 3 – 6 savaitėms po opos atsiradimo. Jau anksčiau minėta bakterija Treponema pallidum pažeidžia daugelį organų. Atsiranda bėrimai, plačiosios kandilomos, sifilinė angina. Rečiau pluoštais iškrenta plaukai, pažeidžiamos akys. Treponema pallidum taip pat gali sukelti meningitą bei hepatitą. Užsikrėtus šia liga padidėja tikimybė užsikrėsti ŽIV. Motinos nėštumo metu infekciją perduoda kūdikiui. Todėl neretai kyla komplikacijų: įvyksta persileidimas, vaikas gimsta negyvas, arba požymiai gali atsirasti vaikui augant.
 
 
Gonorėja
 
Tai lytiniu keliu – vaginaliniu, analiniu ir oraliniu būdu – plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia patologinė bakterija – Neisseria gonorrhoea. Labai retais atvejais galima užsikrėsti buitiniu keliu per kontaktą su ligos sukėlėjais. Bakterija dauginasi ne tik lytinių orgnų gleivinėje, bet ir burnoje, ryklėje, tiesiojoje žarnoje ir netgi akių gleivinėse. Naujagimiai užsikrečia gimdymo metu. Vaikai nesilaikydami higienos normos – per tiesioginį sąlytį su ligoniu ar lytinės prievartos metu. Iki lytinio brendimo mergaičių gleivinė yra žymiai labiau pažeidžiamesnė nei suaugusios moters. Ryklės gonorėja susergama oralinio sekso metu, o tiesiosios žarnos gonorėja – analinių santykių metu.
Simptomai, būdingi šiai ligai, yra saviti ir labai nemalonūs, nors retais atvejais jų gali nebūti išvis, ypač moterims.
Ženklai, rodantys kad į organizmą pateko gonorėjos infekcija:
•Pakitusios, sutirštėjusios išskyros iš  varpos ir makšties;
•Skausmas lytinių santykių metu ir šlapinantis;
•Moterims atsiradusios skausmingesnės mėnesinės negu prieš tai;
•Varginantys pilvo skausmai;
•Išskyros iš išeinamosios angos;
•Atsiradę įvairūs akių simptomai- paraudimas kartu su patinimu, didelis jautrumas šviesai ir akių išskyros;
•Gerklės patinimas ir skausmas, jei infekcija pateko oraliniu būdu.
Ligos inkubacinis laikotarpis yra 2 – 7 dienos, todėl pirmieji požymiai gali būti pastebėti ne iš karto. 
 
Kondiloma
 
Kondiloma – tai virusinis susirgimas, kurį sukelia žmogaus papilomos virusas, pasireiškiantis karpomis lytinių organų srityje. Šia liga užsikrečiama per lytinius santykius, labia retais atvejais – kontakto metu buityje. Genitalijų karpos dar vadinamos smailiagalėmis ir atrodo jos kaip odos spalvos ar rausvos, kojytes turinčios išaugėlės. Karpos būna lytinių organų išorėje, tarpvietėje, išangėje, ant sėdmenų, moterims gali pasitaikyti ir makšties viduje ar ant gimdos kaklelio.
 
Kondilomų simptomai:
•Atsiradusios kapos lytinių organų srityje ir aplink juos;
•Perštėjimas ir niežulys paveiktose zonose.
Genitalinių karpų rūšys:
•Smailiagalės karpos (balkšvos spalvos išaugos);
•Papulinės karpos (odos spalvos, kupolo formos papulės);
•Ragėjančios karpos (panašios į paprastą karpą);
•Plokščiosios karpos (įvairių spalvų, lygiu, plokščiu paviršiumi);
•Kitos retos rūšys: gigantiškoji kandiloma, papuliozė.
Smailiagalės karpos dažniausiai formuojasi lytinių organų srityje, bet gali pažeisti ir kirkšnis, tarpvietę ar išeinamąją angą). Papulinės karpos susiformuoja jau minėtose vietose: kirkšnyje, tarpvietėje ir išeinamojoje angoje). Gigantiškoji kandiloma labai reta, kuriai būdingas greitas augimas ir perėjimas į poodį.
Kodėl kondilomos atsiranda?
Didžiausią įtaką genitalinių karpų atsiradimui turi nusilpusi imuninė sistema – virusai, slypintys organizme, tampa aktyvūs ir susirgimas pasireiškia. Virusų pasireiškimą gleivinėje ir odoje palengvina jose esantys įvairūs pažeidimai ar išsausėjimas – sutrikusi barjerinė funkcija.
Imunitetas dažniausiai esti nusilpęs įvairių bendrųjų organizmo ligų, pvz. cukrinio diabeto, atvejais,  organų persodinimo ar pooperaciniu laikotarpiu, kai imuninė sistema tik atsistatinėja.
Didelį vaidmenį susirgti kondilomomis atlieka ir netvarkingi higieniniai įpročiai bei barjerinių apsaugos priemonių nenaudojimas.
 
Hepatitas B
 
Tai Hepatito B virusų sukeltas kepenų uždegimas. Jis atsiranda, kai patogeninis hepatito B virusas patenka į žmogaus kraują, o iš jo – į kepenis. Daugindamiesi ląstelėse, virusai aktyvuoja žmogaus imuninės sistemos ląsteles ir šios puola hepatocitus – kepenų ląsteles – ir jose besidauginančius virusus. Kadangi imuninės sistemos atsakas ir jo greitis pas kiekvieną žmogų esti skirtingas, liga gali pasireikšti greitai ir ūmiai arba vystytis lėtai, nepastebimai. Užsikrėtęs žmogus gali būti viruso nešiotojas ir nežinoti, kad yra užsikrėtęs.
 
Kaip susergama virusiniu hepatitu B?
Hepatitu B galima užsikrėsti trim keliais- tiesiogiai per kraują, lytiniu keliu ir nėštumo metu. Per kraują apsikrečiama, kai pažeidžiama oda ar gleivinė: įsidūrus užkrėsta adata, perpylus užkrėsto kraujo, tatuiruočių darymo, auskarų vėrimo metu ar net skutantis. Lytiniu keliu dažniausiai užsikrečiama nuo virusų nešiotojų lytiškai santykiaujant , o nėštumo metu motina – viruso nešiotoja perduoda šį susirgimą naujagimiui.  
Pagrindiniai B hepatito simptomai:
•Karščiavimas ir sąnarių skausmai;
•Vėmimasi ir pykinimas;
•Nuovargis, silpnumas;
•Pilvo, sąnarių skausmai;
•Skausmas dešinėje pašonėje;
•Ryškus požymis – pageltę akių baltymai ir oda;
•Galiimas niežėjimas, išbėrimai.
 
ŽIV ir AIDS
 
ŽIV- tai žmogaus imunodeficito virusas, priklausantis retrovirusų šeimai, kuris dauginasi tik žmogaus ląstelėse. Šio viruso pavojingumą lemia tai, jog jis dažnai mutuoja, todėl sunkiai veikia vaistai ir kol kas neįmanoma išrasti efektyvios vakcinos prieš jį. Virusas dauginasi žmogaus imuninės sistemos ląstelėse ir jas naikina, todėl su laiku imunitetas visiškai nusilpsta ir tampa nebeįmanoma apsiginti nuo išorinės aplinkos patogenų: virusų, bakterijų ir grybelių. Nesant apsaugos organizmo viduje, net gerosios bakterijos nuolat gyvenančios kūne tampa mirtinai pavojingos ir žmogus miršta nuo jų sukeltų infekcijų. Taigi paskutinėse ŽIV stadijose išsivysto įgytas imunodeficito sindromas – AIDS.
Kaip galima užsikrėsti ŽIV?
ŽIV užsikrėsti galima trimis būdais: lytiniu keliu, per kraują ir nėštumo metu, kai virusą mama perduoda naujagimiui. Dažniausiai ŽIV perduodamas lytiškai santykiaujant vaginaliniu arba analiniu būdu be apsaugos priemonių. Didelę įtaką čia daro sirgimas kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, gleivinės žaizdos ir erozijos, kurios gali atsirasti analinio sekso ar išžaginimo metu. Kitas paplitęs kelias užsikrėsti ŽIV yra per kraują: nešvarias, infekuotas adatas, leidžiantis intraveninius narkotikus, perpilant kraują, atliekant hemodializę, darantis tatuiruotes ir organų persodinimo metu. Serganti ŽIV motina taip pat gali perduoti ŽIV kūdikiui per placentą arba gimdydama. Tačiau anksti nustačius diagnozę, geriant antivirusinius vaistus, taikant Cezario pjūvį ir nemaitinant savo pienu, kūdikio užkrėtimo galimybė ženkliai sumažėja. Verta žinoti, jog oro lašeliniu būdu, buitinio kontakto metu ar įkandus vabzdžiams ŽIV užsikrėsti neįmanoma.
Požymiai, rodantys, kad galėjote užsikrėsti ŽIV.
ŽIV patekus į organizmą, simptomatika būna labai skirtinga – tai priklauso nuo konkretaus organizmo: vieniems simptomai gali pasireikšti jau po kelių savaičių, kitiems užtrunka iki kelių mėnėsių. Vėliau išryškėja pirmi nespecifiniai požymiai, bet vėlgi – ne visiems: atsiranda karščiavimas išberia, didėja limfmazgiai. Tokia liga primena gripą, todėl sunku atskirti. Praėjus ūmiai fazei, ŽIV pereina į lėtinę formą, kuri gali trukti daugybę metų nesukeldama jokių simptomų organizme. Imunitetas pamažu silpnėja, kol galiausiai liga pereina į paskutinę stadiją –
AIDS. Šios stadijos metu kartojasi bepriežastiniai karščiavimai, puola įvairios ligos, krenta svoris, atsiranda didelis prakaitavimas, ypač naktį, viduriavimas ir psichikos sutrikimai.  
 
Lytinių organų pūslelinė.
 
Lytinių organų infekciją sukelia DNR turintys herpes simplex (jis taip pat sukelia ir lūpų pūslelinę). Išsivysčiusiose šalyse ši infekcijayra dažniausia lytinių organų opų priežastis. Perduoti galima sąlyčio būdu, gimdymo metu bei lytinių santykių metu. Ligoniui patariama susilaikyti nuo lytinių santykių per ligos atkrytį ir jos pradžią.
Pirminės infekcijos požymiai:
•Ant paraudusios odos, gleivinės atsiranda vandeningų pūslelių;
•Bėrimai lytinių organų srityje;
•Skausmingas šlapinimasis;
•Išskyros iš šlaplės ar makšties.
Kartotinės infekcijos požymiai:
•Tipiška eiga (niežėjimas, skausmas, padidėjęs jautrumas, perštėjimas lytinių organų srityse);
•Besimptomė eiga (deginimas, išorinių lytinių organų niežulys, be bėrimų);
•Netipiška eiga (išeinamosios angos paraudimas, liemens skausmai, apatinių galūnių skausmai, išskyros).
 
Trichomonozė
 
Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių lytinės sueities metu plintančių infekcijų, kurias sukelia pirmuonys – Trichomonas vaginalis. Šia liga galima užsikrėsti esant nesaugiems lytiniams santykiams, nesinaudojant barjerinėmis kontracepcijos priemonėmis, taip pat serganti motina gali perduoti kūdikiui gimdymo metu. Šios infekcijos nešiotojai dažniausiai yra vyrai, o simtpmatika labiausiai pasireiškia moterims.
Trichomonozės požymiai:
Vyrams požymiai gali nepasireikšti visai arba atsirasti išskyrų, dirginimo jausmas šlapinantis ar ejakuliacijos metu. Moterims simptomų paprastai esti daugiau ir stipresnių: atsiranda stipraus kvapo bakšvai – žalsvos  išskyros iš makšties, tampa skausminga šlapintis, skauda lytinės sueities metu ir šlapinantis, atsiranda niežėjimas ir kartais – skausmas apatinėje pilvo dalyje.
 
Mikoplazmozė
 
Mikoplazmozė – tai prokariotinių Mycoplasma genties mikroorganizmų sukelta uždegiminė liga, pasireiškianti lytinių organų ir šlaplės uždegimais. Moterims liga pažeidžia šlaplę, makštį, gimdos kaklelį, gimdos gleivinę ir kiaušintakius, vyrams – šlaplę ir sėklides. Šis susirgimas plinta per lytinius santykius, rečiau – oro lašeliniu būdu. Serganti mikoplazmoze motina per placentą gali perduoti infekciją nėštumo metu ar gimdydama. Mikoplazmos yra pusiau patogeniniai
mikroorganizmai, įprastai randami ir sveikų žmonių kvėpavimo takų, lytinės ir šlapimo sistemos gleivinėse.
Mikoplazmozės klinikiniai simptomai:
Užsikrėtus šia liga, įprastai pačioje jos pradžioje simptomų nebūna. Tai gali testis nuo keleto dienų iki kelių savaičių, kai prasideda ūmioji ligos stadija. Jei liga paveikia lytinę sistemą, atsiranda pūlingos išskyros, lytinių organų niežulys ir deginimas ramybės metu ir šlapinantis, kartais padidėja vietiniai limfmazgiai. Pažeidus kvėpavimo sistemą, atsiranda uždegimai, tokie kaip bronchitas, tracheitas, bendras silpnumas ir karščiavimas, padidėję limfmazgiai ir viso kūno
skausmai.
 
Ureaplazmozė
 
Ureaplazmozė – tai susirgimas, kurį sukelia sąlyginai patogeninė ureaplazma – Ureaplasma spp. Dažniausiai užsikrečiama sekso metu, rečiau – per buitinį kontaktą: nešvarius rankšluosčius, drabužius, patalynę. Ši ureaplazma sukelia gimdos kaklelio uždegimą moterims, šlaplės uždegimą – vyrams.
Ureaplazmozės klinikiniai simptomai.
Dažniausiai susirgimas nepasireiškia jokiais klinikiniais požymiais ir laikoma, kad užsikrėtęs ir simptomų nejaučiantis asmuo yra nešiotojas. Visgi simptomatika galima. Vyrams pasireiškiantys požymiai dažniausiai būna išskyros iš šlaplės, skausmas šlapinimosi metu, erekcijos sutrikimai.
Moterims pasireiškiantys simptomai – padidėjusios išskyros, perštėjimas ir besikartojantys šlapimo ir lytinių takų uždegimai, skausmas pilvo apačioje. Lytiniai santykiai net ir esant gerai lubrikacijai gali būti skausmingi ir nemalonūs. Kartais, kai ureaplazma nukeliauja į sąnarius, gali pasireikšti sąnarių pažeidimai, skausmai.  
 
Bakterinė vaginozė
 
Tai moterų liga – bakterinės kilmės makšties uždegimas, kurį sukelia natūraliai makštyje randamos Gardnerella vaginalis bakterijos. Vaginitas atsiranda tada, kai pasikeičia natūralios mikrofloros santykis, ir minėtosios bakterijos pradeda išskirti toksinus, ardančius makšties gleivinę. Kitos natūraliai makštyje esančios bakterijos, kaip pavyzdžiui, Prevotela, Fusobakterijos, ima nekontroliuojamai daugintis, ir tada atsiranda susirgimui būdingi simptomai.
Vaginozės požymiai:
•Niežėjimas;
•Nemalonaus žuvies kvapo išskyros iš makšties;
•Perštėjimas, deginimas šlapinantis;
•Skausmingi lytiniai santykiai.
Bakterinės vaginozės išsivystymą įtakojantys veiksniai. Esant normaliai makšties mikroflorai, vyraujančios bakterijos – laktobacilo s- atlieka natūralią
apsauginę funkciją. Laktobacilų gaminama pieno rūgštis užtikrina tinkamą rūgštinę terpę makštyje ir neleidžia skverbtis kitoms makštyje esančioms bakterijoms pro gleivinę. Taip pat laktobacilų išskiriama medžiaga – vandenilio peroksidas- neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms ir net slopina ŽIV.  Tačiau dėl įvairių aplinkybių nusilpus bendram imunitetui, sutrinka ir natūrali gerųjų bakterijų pusiausvyra. Imunitetas gali sutrikti dėl streso, geriamųjų
antibiotikų, staigių hormonų pasikeitimų, nuolatinio nuovargio ir kitų gyvenimo būdo aplinkybių. Tada apsauginių bakterijų – laktobacilų – kiekis sumažėja ir tampa lengviau daugintis patogeninėms bakterijoms, kas ir sukelia bakterinę vaginozę.
 
Niežai
 
Niežai yra parazitinė odos liga. Ją sukelia niežų erkė (Sarcoptes scabiei variatio hominis). Niežais užsikrėsti galima artimai bendraujant su užsikrėtusiuoju – miegant kartu ar lytiškai santykiaujant. Niežų patelė patekusi ant odos ir įsiraususi į epidermį padeda savo kiaušinius, kurie maždaug per pusantros savaitės subręsta ir iš jų išsirita erkės.
 
Klinikiniai požymiai:
•Niežulys (dažniausiai suintensyvėja naktimis ar šiltoje aplinkoje);
•Bėrimas (dažnos puslytės, pūlinukai, po kasimųsi atsiradę šašiukai.
Būdingos pažeidimų vietos:
•Rankų ir kojų tarpupirščiai;
•Riešų, alkūnių, pažastų, užausių, liemens, sėdmenų sritys;
•Vyrams varpos srityje;
•Moterims gaktos srityje.
 
Gaktos utėlėtumas
 
Gaktos utėlės (pthirus pubis) – gaktos srities parazitai. Nuo drabužių ar galvos utėlių jos skiriasi kūno forma (gaktos utėlės turi trumpesnį, bet platesnį kūną). Deda kiaušinius gaktos ir kitose kūno srityse: ūsų, antakių, blakstienų, pažastų plaukuose. Užsikrečiama artimo sąlyčio metu, lytiškai santykiaujant.
Klinikiniai požymiai:
•Glindos ir utėlės;
•Niežtinčios raudonos papulės;
•Mėlynai rausvos dėmės, dažniausiai atsirandančios apatinėje pilvo ir šlaunų srityse.
 
Hepatitas A
 
A hepatitą sukelia A hepatito virusas. Infekcijos inkubacinis laikotarpis trunka vidutiniškai mėnesį. Infekcija perduodama per išmatas ir burną (fekaliniu ir oraliniu būdais), taip pat gali būti perduodama lytiniu būdu bei per buitinius ryšius. Rizika užsikrėsti padidėja, jeigu asmuo gyvena intensyviai užsiima analiniu arba oraliniu seksu. Taip pat vyrams lytiškai santykiaujant su kitais
vyrais. Šiuo atveju prezervatymų naudojimas neapsaugo.
 
Ligos diagnostika:
Liga prasideda apie 14 dienų trunkančiais į gripą panašiais simptomais, o vėliau žmogus pagelsta. Gelta trunka kelias savaites.
 
                                           
Venerinė limfogronuloma
 
Lytiškai plintanti liga, kurią sukelia Chlamydia trachomatis. Tai nėra dažna liga. Vyrams būdingesnė ūminė ligos eiga, o moterims sukeliami mažiau ryškūs ligos požymiai, tačiau jos dažnai patiria komplikacijas.
Klinikiniai limfogronulomos požymiai:
•Pirmoji stadija: Po 3 – 30 dienų atsiranda mažas ir neskausmingas pūlinukas, vėliau opa, kuri panaši į pūslelinę. Taip pat būdingos gleivingos ir pūlingos išskyros.
•Antroji stadija: po maždaug mėnesio atsiranda skausmingas kirkšnies limfmazgių uždegimas. Uždegimai labiau būdingesni vyrams. Moterims dažniau pažeidžiama tiesioji žarna, gimdos kaklelis, šlaplė ar makštis. Šioje stadijoje atsiranda ir bendrų negalavimų: karčiavimas, šaltkrėtis, plaučių uždegimas ar hepatitas.
•Trečioji stadija: dažniau serga moterys nei vyrai. Atsiranda proktokolitas. Negydant susidaro randai, sąaugos, gali atsirasti dramblialigė.
Ar žinojai, kad padidėjęs cholesterolio kiekis gali sukelti erekcijos problemų?

Problemos?

Tai, kad padidėjęs cholesterolio kiekis sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, yra gerai žinomas faktas. Daug mažiau žinoma apie tai, kad didelis cholesterolio kiekis gali sukelti daug kitų sveikatos problemų.

2005 m. Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad aukštą cholesterolio lygį turintiems vyrams tikimybė susirgti sėklidžių vėžiu yra 4,5 karto didesnė nei vyrams, kurių cholesterolio lygis yra normalus. Mokslininkai taip pat sieja aukštą cholesterolio lygį su erekcijos sutrikimų, inkstų ligų, kepenų cirozės ir net Alzheimerio ligos rizika.

Kas yra lipidograma?

Lipidograma – tai grupė rodiklių, kurie nustatomi vertinant koronarinės širdies ligos riziką. Į šią grupę įeina: cholesterolis, MTL cholesterolis, DTL cholesterolis, trigliceridai.

Kas tas cholesterolis ir kodėl jis yra?

Kūnas negali funkcionuoti be cholesterolio, jis padeda organizmui suskaidyti riebalus arba lipidus plonosiose žarnose tam, kad jie galėtų būti absorbuojami į kraujotaką. Kepenyse cholesterolis susijungia su lipidais ir baltymais ir sudaro sudėtingus junginius, vadinamus lipoproteinais.

Cholesterolis yra būtinas ląstelių membranų formavimuisi, hormonų gamyboje, jis padeda virškinti maistą, prisideda prie vitamino D gamybos, kai oda yra veikiama saulės. Cholesterolis leidžia žmogaus ląstelėms judėti ir keisti formą (ko negali daryti augalai, nes neturi cholesterolio). Iš esmės jo reikia naujų ląstelių gamybai ir augimui (todėl tiek daug cholesterolio kiaušiniuose!). Taip pat, cholesterolis yra reikalingas estrogenų, testosterono, progesterono, kortizolio, aldosterono, tulžies gamybai. O svarbiausia, net 25% Jūsų kūne esančio cholesterolio yra smegenyse, jo reikia sinapsių gamybai ir priežiūrai, įvairiausių hormonų gamybai… Būtent todėl labai svarbu sureguliuoti cholesterolio gamybą Jūsų organizme, o ne jį pašalinti… Jei cholesterolis neatliks savo darbo, pasekmės gali būti labai skaudžios.

Didelis cholesterolis

Taigi, kur slypi aukšto cholesterolio problema? Akivaizdu, kad per didelė jo gamyba organizme. Cholesterolio norma organizme, kaip mes visi žinome, yra labai svarbi. Per didelė cholesterolio norma yra siejama suširdies ir kraujagyslių ligomis… Aterosklerozė, insultas, infarktas, širdies permušimai, širdies nepakankamumas, perikarditas, koronarinė širdies liga, aritmija…                  Širdies ligos yra Nr.1 žudikas pasaulyje.

Tai yra 2 cholesteroliai? Gerasis (HDL) ir blogasis (LDL) cholesterolis?

LDL cholesterolis yra vadinamasis „bloguoju“. Kodėl jis vadinamas bloguoju? Juk tai viena iš svarbiausių medžiagų organizme, be jo mes mirtume! Padidėjęs šio cholesterolio kiekis siejamas su koronarine (vainikine) širdies liga, infarktu, insultu, ateroskleroze ir kitomis su kraujotaka ir širdimi susijusiomis ligomis. Jis kaupiasi ant arterijų sienelių ir suformuoja kietą ir storą medžiagą, dėl kurios arterijų sienelės kietėja ir storėja, taip siaurindamos pačias arterijas ir mažindamos kraujo pratekėjimą, o šis procesas vadinamas ateroskleroze.

HDL cholesterolis yra taip vadinamas „gerasis“ cholesterolis. Šis cholesterolis “lupa” blogajį cholesterolį nuo sienelių ir neša jį atsikratymui.

Šalutiniai poveikiai:

  • Galvos skausmas
  • Nemiga
  • Odos problemos
  • Raumenų skausmas, silpnumas
  • Mieguistumas
  • Svaigimas
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Pilvo spazmai ar skausmas
  • Pilvo pūtimas
  • Viduriavimas
  • Vidurių užkietėjimas
  • Bėrimas
  • Atminties praradimas
  • Sumišimas
  • Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje
  • Diabetas
Ar žinojai, kad maisto netoleravimas gali išsivystyti į stiprias alergijas?

Kai kankina bėrimai ar kitos odos problemos, nuo seno yra galvojama, kad tai – alergija. Bet ar visada tai yra tiesa? Vokietijos mokslininkai sukūrė technologiją, padedančią ištirti specifinius IgG antikūnus, kurie parodo padidėjusį jautrumą tam tikriems maisto produktams, bet nėra jiems alergiškas.

Organizmo reakcija į maisto produktus yra labai dažnas reiškinys. Manoma, kad kas antras žmogus turi šią problemą, tačiau dažniausiai apie tai nesusimąsto. Apsunkimą po valgio, virškinimo sutrikimus aiškina persivalgymu, galvos skausmą ar net migreną slopina vaistais, odos ligas šalina tepalais, o su nuolatiniu nuovargiu ir nutukimu tiesiog susitaiko. Žmonės šių problemų nesusieja su vartojamu maistu todėl, kad sveikatos sutrikimai pajaučiami ne iš karto. Jie gali pasijausti net po 72 valandų! Tada kankina arba virškinimo sutrikimai, arba skrandžio ir žarnyno problemos, arba galvos skausmai, migrena, arba odos ligos, arba bendras nuovargis ir silpnumas, arba nemažėja svoris ir pan.

ImuPro tyrimas yra gerai žinomas vokiečių produktas ir vienas iš rinkos lyderių pasaulyje. ImuPro tyrimas ištiria IgG antikūnų kiekį kraujyje, konkretiems maisto produktams. Šis tyrimas dar vadinamas “maisto netoleravimo tyrimu”.

ImuPro tyrimo imunofermentinės (IFA) analizės metu nustatomi specifinių IgG antikūnų kiekis, konkretiems maisto produktams. Tyrimas atliekamas ELISA metodu.

ImuPro tyrimas atliekamas RIDA SCREEN Spec. IgG Food screen reagentais, kurie vieninteliai pasaulyje kalibruoti pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO TPG 67/86 for human IgG) rekomendacijas.

ImuPro tyrimui imamas kapiliarinis kraujas iš piršto. Prieš atliekant tyrimą nebūtina specialiai pasiruošti – galima valgyti, gerti, naudoti kosmetiką. Tyrimo rezultatams tai įtakos nepadarys.

ImuPro tyrimu iš kraujo ištiriama organizmo reakcija į maisto produktus, kurių nevartojant galima greitai atsikratyti nuolat varginančių sveikatos, odos, virškinimo, viršsvorio problemų ir pagerinti bendrą organizmo būklę be didelių pastangų.

Nevartojant produktų su padidėjusiomis reakcijomis, vos per kelias savaites jaučiami teigiami sveikatos pokyčiai.

IMUPRO NETIRIA IGE SUKELTOS MAISTO ALERGIJOS!

PAGRINDINĖ INFORMACIJA SUSIJUSI SU IMUPRO TYRIMU:

  1. Tyrimas yra atliekamas Lietuvoje, Centrinėje laboratorijoje Kaune.
  2. Reagentai ir lėkštelės yra gaminami R-Biopharm laboratorijoje, Vokietijoje. 1996 m. R-Biopharm kokybės valdymo sistema buvo sertifikuota pagal tarptautinį standartą ISO 9001. 2003 metais bendrovė gavo ISO 13485 kokybės valdymo sertifikatą. Visi bandymai įteisinti ir pažymėti CE ženklu. Dėl to reagentai ir plokštelės atitinka aukščiausius kokybės standartus. Kasmet atliekami tarplaboratoriniai tyrimai, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir kokybę.
  3. Galimarinktisiš 3-jų palečių:

ImuPro Screen tyrimo metu ištiriami 22 maisto produktai;

ImuPro Basic tyrimo metu ištiriama 90 maisto produktų, prie tyrimo pridedamos individualios rekomendacijos bei nemokama gydytojo dietologo konsultacija;

ImuPro Complete tyrimo metu ištiriama 270 maisto produktų, prie tyrimo pridedama individualios rekomendacijos bei individualiai sudarytas receptų sąrašas (anglų arba rusų kalba). Po tyrimo pacientui suteikiama nemokama galimybė pasikonsultuoti su gydytoja dietologe.

Paspaudę žemiau esančią nuorodą rasite tiriamų maisto produktų sąrašą:

https://imupro.info/wp-content/uploads/Tested-foods-at-a-glance.pdf

 

Tyrimo rezultatai siunčiami el. paštu koduoti, todėl būtina nurodyti el. paštą ir mob. nr.

Po ImuPro Basic ir ImuPro Complete yra galimybė nemokamai pasikonsultuoti su gydytoja dietologe Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Gydytojos konsultuoja ir nuotoliniu būdu, telefonu arba per Skype. Tad atvykusiems iš užsienio ar iš kito miesto, galime pasiūlyti pilną paketą.

  1. Tyrimų rezultatai ir individualios rekomendacijos gali būti pateikiamos lietuvių, anglų arba rusų kalbomis, o receptų sąrašas anglų arba rusų kalbomis.
  2. Jei yra reikalingas popierinis tyrimo rezultatas, jį išsiunčiame į laboratoriją arba namų adresu.
  3. Pagrindinė informacija apie tyrimą imupro.info ir FB: imupro.lithuania

Rekomenduojama atlikti ImuPro tyrimą jei vargina šie simptomai:

  • VIRŠKINIMO SUTRIKIMAI (pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, Krono liga, viduriavimas, dirgliosios žarnos sindromas, pykinimas);
  • LĖTINIS SKAUSMAS (galvos skausmas, migrena, fibromialgija);
  • VIRŠSVORIS (varginančios svorio problemos, nutukimas);
  • ODOS PROBLEMOS(atopinis dermatitis, egzema, psoriazė).