Lipidogramos tyrimas

Tyrimų kompleksą sudaro:

• Cholesterolis (CHOL) – medžiaga, panaši į riebalus, randama gyvūninės kilmės riebaluose, ir yra viena pagrindinių kraujo plazmos lipoproteinų komponentų. Cholesterolio padidėjimas leidžia nustatyti galimą įvairių ligų vystymąsi – sukelia riziką išsivystyti KŠL (koronarinei širdies ligai).
• DTL cholesterolis – tyrimo metu nustatoma „gerojo“ cholesterolio koncentracija organizme. DTL cholesterolis šalina CHOL cholesterolį – paima jį iš audinių ir perneša į kepenis, neleisdamas jam kauptis ant arterinių sienelių. Kuo didesnė DTL cholesterolio koncentracija organizme, tuo yra geresni lipidų apykaitos rodikliai ir mažesnė ligų tikimybė.
• MTL cholesterolis – „blogasis“ cholesterolis ir vienas jautriausių rodiklių, kuris gali lemti aterosklerozės riziką. MTL cholesterolis veikia įsiskverbdamas į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir sudaro cholesterolio sankaupas.
• Trigliceridai – lipidai, kurie yra vadinami riebalais. Padidėjęs TG kiekis kraujyje didina išeminės širdies ligos riziką.

Kodėl svarbu pasitikrinti cholesterolio lygį?

Didesnė „blogojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje lemia didesnį jo perteklių arterijų sienelėse. „Blogasis“ cholesterolis – mažo tankio lipoproteinai, kurie žaloja širdį ir kraujagysles. Tuo tarpu, „gerasis“ – padeda sumažinti „blogojo“ kiekį kraujyje.

„Blogasis“ cholesterolis ir trigliceridai – viena svarbiausių infarkto, insulto ir kitų kraujotakos ligų priežasčių. Didesnis „blogojo“ cholesterolio kiekis prisideda prie aterosklerozės atsiradimo, kuri pažeidžia įvairius organus, pavyzdžiui, širdį, smegenis, inkstus aprūpinančias kraujagysles. Dėl pažeistų kraujagyslių gali kilti miokardo infarktas bei smegenų insultas.

Apie kiekvieną kiek daugiau..

Cholesterolis (CHOL) yra riebaluose tirpus steroidinis alkoholis, randamas gyvūninės kilmės riebaluose, ir yra vienas pagrindinių kraujo plazmos lipoproteinų komponentų. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150 g CHOL – ypač jo gausu smegenyse, kepenyse, inkstuose. CHOL yra visų ląstelių membranų komponentas, tulžies rūgščių, steroidinių (antinksčių, lytinių) hormonų, D3 vitamino pirmtakas. CHOL gauname su maistu, jį sintetina visos ląstelės, daugiausia kepenų. Apie 2/3 organizme esančio CHOL sudaro sintetintas CHOL. Nors ši medžiaga yra labai svarbi ir būtina mūsų organizmui, tačiau jau seniai nustatytas ryšys tarp CHOL kiekio kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų. Iš visų biocheminių žymenų bendrojo CHOL padaugėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys. Kuo daugiau CHOL kraujyje, tuo didesnė tikimybė išsivystyti KŠL (koronarinei širdies ligai), o sumažėjus CHOL kiekiui 1%, miokardo infarkto tikimybė sumažėja 2%.

MTL cholesterolis – „blogasis“ CHOL, vienas iš jautriausių rodiklių, lemiančių aterosklerozės riziką. Tai gausiausia žmogaus kraujo plazmos lipoproteinų klasė. Pagrindinė MTL funkcija – CHOL pernešimas iš jo sintezės vietų kepenyse ir žarnų gleivinėje į jo sunaudojimo ( kaupimo) vietas periferiniuose audiniuose. MTL neša apie 70% viso kraujo plazmoje esančio CHOL. Didžioji dalis MTL į ląstelę patenka tada, kai lipoproteino paviršiuje esantį baltymą apo B-100 atpažįsta specifiniai ląstelių paviršiaus receptoriai. Jeigu receptorių nėra arba jie nefunkcionalūs (pvz., sergant šeimine hipercholesterolemija), atpažinimas neįvyksta, CHOL nepatenka į ląstelę ir lieka cirkuliuoti kraujyje. Ląstelė, negaudama CHOL iš išorės, pradeda jį sintetinti ir sekretuoti pati – taip išsivysto hipercholesterolemija. Už šių receptorių atradimą ir ištyrimą mokslininkams M.Braunui ir J. Goldšteinui 1985 m. buvo paskirta Nobelio premija.

DTL cholesterolis –  svarbiausias DTL vaidmuo – šalinti CHOL: paimti jį iš audinių ir pernešti į kepenis neleidžiant jam kauptis ant arterijų sienelių. Kepenyse atsipalaidavęs CHOL naudojamas tulžies rūgščių sintezei ar šalinamas su tulžimi. DTL perneša apie 25 % viso plazmos CHOL. Kuo daugiau didelio tankio lipoproteinų, tuo daugiau CHOL bus šalinama iš organizmo. Pagrindinis baltymas, transportuojantis CHOL, yra apoliproteinas A1. Jei šalinimo procesas sutrinka, tai besikaupiantis CHOL pradeda slopinti ląstelės procesus: sumažina dujų difuziją per membraną, fermentų ir receptorių aktyvumą, dėl to ląstelė sensta ir žūsta.

Trigliceridai – tai svarbu vertinant išeminės širdies ligos ir aterosklerozės riziką bei lipidų apykaitą. Asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolį ir didelį TG kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė, nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma. Trigliceridai yra lipidai, kurie paprastai vadinami riebalais. Riebaliniame audinyje TG sudaro 60-85% jų masės. Trigliceridas yra esteris, kurį sudaro glicerolis (glicerinas), susijungęs su trimis riebalų rūgštimis, kurios gali būti sočiosios ir nesočiosios. Laboratoriniu tyrimu nustatomas skirtingų trigliceridų mišinys. Žmogaus organizme vyrauja prisotintos palmitino ir oleino (omega-9) rūgštys. Polinesočiosios rūgštys – alfa-linoleno (omega-3) ir linolo (omega-6) žmogaus organizme nesintetinamos ir turi būti gaunamos su maistu. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra labai svarbios ir būtinos organizmui. Jos įeina į membranos fosfolipidų sudėtį; kai kurios yra biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai. Laisvosios riebalų rūgštys – pagrindinis energijos šaltinis raumenims ir širdžiai. Ramybės būklės griaučių raumenims jos teikia 50 % energijos. Taigi, TG yra pagrindinis riebalų rūgščių, o kartu ir energijos šaltinis organizme. TG patenka su maistu arba sintetinami pačiame organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, plonosios žarnos gleivinėje, raumenyse). Su maistu patekusius TG virškinamajame trakte hidrolizuoja fermentai lipazės. Sintezės greitis priklauso nuo gautų su maistu riebalų rūgščių kiekio. Į kraują TG patenka chilomikronų pavidalu (lipoproteinas, pernešantis TG). Pasigaminusios riebalų rūgštys audiniuose sunaudojamos arba iš jų vėl sintetinami ir kaupiami TG.